Naujienos

Nuo šių mokslo metų pradžios pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą įsigaliojo naujojosios studijų kredito sampratos taikymas. Jis remiasi Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., o Lietuvoje kokybiniai pokyčiai prasidėjo tik pastaraisiais metais. Savo mintimis apie tai dalijasi Vilniaus universiteto Studijų direktorius dr. Linas Bukauskas.

Š. m. vasario 8 d. Vilniaus universitete vyks projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ užsienio ekspertų seminaras studentų atstovams.

Š. m. vasario 9 dieną Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Link Lietuvos studijų kreditų sistemos“, kurią organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ (VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) vykdytojai. Čia kviečiami dalyvauti visų aukštųjų mokyklų ir susijusių institucijų, studentų atstovai.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejama su požiūrio į studento darbo laiką kaita. Apie tai, kas esminio čia keičiasi, savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas prof. dr. Rimantas Raudonis.

Šiuo metu Lietuvoje bandoma įtvirtinti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) tiesia kokybinius pamatus aukštojo mokslo studijų kaitai. Apie tai, ką tokie pokyčiai mums atneš ir kuo jie bus naudingi, savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka.

Pagrindinės nuostatos dėl Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS), kurias įtvirtina dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas, įsigaliojo jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios. Jos atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kitokią kredito sampratą. Apie tai, kas keičiasi iš esmės, ko naujoji sistema leidžia tikėtis iš dėstytojų ir studentų, mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Studijų programų skyriaus vedėja doc. dr. Inesa Šeškauskienė.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvoje galutinai įsigaliojo nuo šių mokslo metų. Apie tai, kas pasikeitė ar ką tai keičia kasdieniame akademiniame darbe savo mintimis dalijasi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė doc. Žymantė Jankauskienė.

Baigiama kurti ir vasario mėnesį bus pristatyta Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinė koncepcija. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apie tai, kuo ši koncepcija ir bendra patirtis svarbi mūsų aukštajam mokslui ir kas keičiasi, savo mintimis dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis.
http://www.freedigitalphotos.net/images/Education_g314-Education_Choices_p21491.html

Naujai kuriamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis Vilniaus universitete buvo pristatyta Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studijų prorektoriams Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdžio metu. Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios kitokį kredito traktavimą, įsigaliojimas, bendra Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo erdvė, studijų mainai – tokios ir panašios temos vyravo nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ nueito kelio pristatyme.

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą nuo šių mokslo metų pradžios numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės. Lietuvoje vykę tarptautiniai tęstiniai mokymai aukštųjų mokyklų atstovams buvo skirti ne tik šiuo metu ruošiamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinių principų bei diegimo patirties pristatymui, bet ir diskusijoms apie konkrečius studijų programų kūrimui svarbius aspektus. Vieną jų – studentų darbo krūvio apskaičiavimą ir ECTS kredito santykį – išsamiau pristatė Lietuvoje viešėjęs Strathclyde universiteto (Jungtinė Karalystė) dėstytojas dr. Richard Whewell.
http://www.freedigitalphotos.net/images/view_photog.php?photogid=1152

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos dėl ECTS kredito įsigaliojo jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kitokią kredito sampratą. Jis tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtąjį suvokimą, pagal kurį ECTS kreditai Lietuvoje buvo skaičiuojami buvusiuosius kreditus tiesiog dauginant iš 1,5 ir iš esmės nesiejant jų nei su darbo laiku, nei su studijų turiniu, tačiau nepateikia instrumentų. Tą užsimojo padaryti nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.
http://www.freedigitalphotos.net/images/view_photog.php?photogid=1152

Lapkričio 9 - 10 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į tęstinius tarptautinius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinius principus. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Skaičiuojami paskutiniai nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto, siekiančio pakloti kokybinius pamatus Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemai (ECTS) Lietuvoje, žingsniai. Baigiami ruošti pagrindiniai projekto dokumentai, tarp kurių esminis – koncepcija. Viena projekto eksperčių, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė - Kaishauri pateikia savo komentarą apie tai, kuo šis projektas, jo inicijuota kaita, jo rengiami dokumentai bus naudingi Lietuvos aukštajam mokslui ateityje, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidurta, kokie buvo esminiai diskusiniai taškai ir kaip jie spręsti.

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox. Jo manymu, nereiktų visko supaprastinti ir priešpastatyti šiuo du mokymo būdus vieną prieš kitą, nes tokia požiūrių dichotomija verčia daugelį dėstytojų užimti gynybinę poziciją.

Šie mokslo metai tapo slenksčiu, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai. Vienas projekto ekspertų, Mykolo Romerio universiteto prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas pateikia projekte ruošiamos koncepcijos komentarą.

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis. Tokie mokymai – tai sudėtinė nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dalis.

Spalio 4 - 5 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į pirmuosius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinę koncepciją, nuostatas, principus bei diegimo patirtį. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė. Pažinties su ECTS pradžioje viskas būna neaišku, tačiau, kai gilinamasi, stebima užsienio patirtis, ieškoma pliusų, įvyksta kokybės perkainojimo lūžis.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten. Ką mūsų šalies švietimo sistema gali pasiūlyti ir kokius argumentus pateikti priklauso ir nuo vystomo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“, įsitikinęs jo vadovas, Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

http://ects.cr.vu.lt/Naujienos-2page
Spausdinti  Uždaryti